KILKŲ ŪKIO ISTORIJA / GYVAS MEDUS

Jei kada rimčiau susimąstėte, atidžiau peržvelgėte savo, draugų ar giminių šeimų istorijas, tai tikrai pastebėjote dėsningumų. Retam viskas einasi kaip sviestu patepta. Dažnas ne vienerius metus bandėm jėgas pakilimų ir nuopuolių karuselėje, patyrėme džiaugsmo, sėkmės antplūdžius ir ašarų kartėlį... Gal Aukščiausiojo numatytais keliais buvo eita, gal likimo vingiais klajota, gal tėvų ir prosenelių pramintais takais žingsniuota, kol tikrąjį pašaukimą, savo vietą gyvenime radome..

Ne kitaip ir Kilkų šeimoje. Visko ragauta: ir Aukštaitijos mažažemio šeimos vargų, ir didelės meilės, ir pokario sunkmečio, ir kraustymosi iš tėviškės, Kupiškio rajono Jutkonių kaimo, ir naujakurystės rūpesčių Kaune. Ne milijonus varto ir jauniausioji karta. Tik vieną nepaprastą bruožą Kilkų giminės vyrai paveldi iš kartos į kartą – darbą ir meilę bitėms. Antai ne kurie domisi, po kokiu Zodiako žvaigždynu gimę, kuo reiksią užsiimti ateity, iš ko prasigyventi. Visiems Kilkams ir taip aišku: po bitės ženklu, gyvens su bitėmis, su medumi. Daugel metų ši darbšti šeimyna bičiuliškai pasitardama karta karton puoselėja bitininkystės tradicijas.